Šumsko dvaro rūmus 644,42 kv. m bendro ploto (pažymėti plane 1), ledainę (pažymėta plane 5), arklides (pažymėtos plane 6), tvartą (pažymėtas plane 7), vandens malūną (pažymėtas plane 9).
Dvaras įkurtas šalia istorinio Juodojo trakto, anksčiau vadintas Laukininkais. Dvarą 1618 metais įsigijo Kazimieras Šumskis ir pavadino savo vardu. Išlikę rūmai statyti XIX a. pradžioje, jų stilius įtakotas Karlo Spampanio (it. Carlo Spampani). Sovietmečiu dvaro rūmai perstatyti, juose buvo sovchozo kontora. Dvaro rūmai apleisti, ledainė ir kiti parduodami statiniai apgriuvę. Šumsko dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Komunikacijos: elektra, vietinis vandentiekis ir nuotekos.
Privažiavimas asfaltuotu keliu Vilnius - Šumskas, nuo Šumsko centro geru žvyrkeliu, apie 35 km nuo Vilniaus centro.
Jums pageidaujant, už papildomą kaina gali būti parduoti ir dvaro sodyboje esantis bravoras (perstatytas, pažymėtas plane 8), kluonas (pažymėtas plane 10), svirnas (pažymėtas plane 11).
https://youtu.be/7yqY2C4F_2Q
Šumsko dvaras yra apie 3–4 km nuo Baltarusijos sienos, nutolęs per porą kilometrų nuo Šumsko miestelio centro. Dvaras įsikūręs šalia istorinio Juodojo Trakto, anksčiau vadintas Laukininkais (lenk. Polany). 1618 metais jį įsigijo Kazimieras Šumskis ir pavadino savo vardu.
1966 m. Mykolas Šumskis ir Halina Šumskienė pastatė medinę bažnyčią, įkurdino vienuolius dominikonus.

Dvaro sodyba sudaro vieningą įvairios paskirties statinių bei želdinių sistemą. Išlikę klasicizmo stiliaus mūriniai rūmai statyti XIX a. pr., seniai susiformavusiame parke. Sodybos kompozicinį centrą sudaro rūmai ir priešais juos esantis parteris. Rūmų architektūra paveikta italų architekto Karlo Spampanio kūrybos, pasižymi Lietuvos brandžiam klasicizmui būdinga subtilia darna, didinga, griežta kompozicija. Rūmų pastatas yra stačiakampio plano vienaaukštis korpusas su paaukštinta centrine dalimi. Pagrindiniame fasade dominuoja dviaukštis portikas, kurį remia keturios dorėninės kolonos.
Dvaro ūkiniai pastatai daugiausia išsidėstę prie Medininkų ir Vindžiūnų kelių. Sodybos planinės struktūros tipas – teritorinis koncentruotas centrinis (vienos koncentracijos) – ūkio sektorius tiesiog priešais pietinį rūmų fasadą, nesusietas su iškilmingu įvažiavimu ar svečių sutikimo paradiškumu. Tuoj už dekoratyvinės vejos buvo kumetynas ir ūkiniai trobesiai. Visiems ūkiniams ansamblio pastatams ir tvoros mūrui panaudota gražiausia ir patvariausia medžiaga, puikiai deranti žaliuose parko plotuose – natūralus akmuo. Akmens mūro ūkio pastatuose naudotas kalkių skiedinys, kuris, prismaigstytas smulkių akmenėlių, atrodo itin dekoratyviai. Pastatų kompozicinis vientisumas pagrįstas ne vien panašiomis statybinėmis medžiagomis, dekoru, bet ir tokiomis kompozicinėmis priemonėmis kaip proporcija, ritmas, mastelis, kurios čia naudojamos saikingai, apgalvotai, laikantis estetinių ir praktinių utilitarių reikalavimų. Šumsko parke vykusiai sujungti geometriniai ir landšaftiniai elementai.