Siūlau D. Keruakas"Kelyje"

Siūlau D. Keruakas"Kelyje"

2,01 €
arba skolinkis geriausiomis sąlygomis. Daugiau
ID: 2606225
Atnaujintas:
Peržiūrėtas: 59
Siūlau D. Keruakas"Kelyje"

Skelbimo aprašas

Keruakas Džekas, Kelyje
1991, "Šviesa", 246 psl., kieti viršeliai.
„Kelyje“ - paprastai kultine vadinama Keruako knyga, jau tris kartus šturmavusi Lietuvos knygynų lentynas. Naujausio leidimo knygos viršelis puikiai atspindi knygos tematiką – tai istorija apie du iš gyvenimo pančių ištrūkusius žmones, pasiryžusius keliauti visur ir visada, pamirštant tiek kitus, tiek save.

Socialine padėtimi jie – du pagrindiniai knygos herojai, draugai, vadinantys save broliais – Dinas Moriartis ir Selas Paradaisas, skiriasi kaip diena ir naktis. Dinas – „kalėjimo vaikėzas“, kilęs iš valkatų ir girtuoklių šeimos, tuo tarpu Selas – potencialus rašytojas, su šviežiu universiteto diplomu rankose. Tiesa, Selas savo socialine, bei jokia kita padėtimi toli gražu nesididžiuoja — „Velniškai norėjau būti Denverio meksikiečiu arba net nuskurdusiu nusiplūkusiu japonu, bet kuo – tik ne savim, liūdnu „baltuoju“, praradusiu iliuzijas“.

Tačiau nežiūrint į socialinius skirtumus, bei nepaisant to, jog aplinkos sąlygos Diną suformavo kaip žymiai labiau patrakusią ir charizmatišką asmenybę, šių dviejų vaikinų sielos skiriasi mažiau nei du vandens lašai.

Jie – žmonės, nepaliesti šiuolaikinės visuomenės, manau, vienos pagrindinių problemų – beatodairiško pinigų ir materialinės gerovės siekio, apie mus jie galvoja taip: „Juos slegia rūpesčiai, jie suka galvas , kaip nuvažiuos ten, kur jiems reikia - , o juk, šiaip ar taip, jie ten nuvyks . Bet jie būtinai turi jaudintis, išduoti laiką jų sielos nenurims tol, kol neįsitvers kokio tikrų tikrutėliausio rūpesčio.“ Bet kita vertus abu labai sugadinti alkoholio, kvaišalų, bei per didelės laisvės idealizavimo, iš ko seka jų neatsakingumas, bei neištikimybė.

Tiek Selas, tiek Dinas trokšta žinių, bei jokiomis gyvenimo aplinkybėmis nepaleidžia iš rankų siekio tapti intelektualais (kad ir kaip keista būtų, Dinas, tikriausiai daugiau nei trečdalį gyvenimo praleidęs kalėjime, geba ištisą naktį filosofuoti, o tokie žmonės kaip Nyčė ar Šopenhaueris jam žinomi ne blogiau, nei „žmogaus-voro“ personažas eiliniam šių laikų šešiamečiui...)

Šie du draugai ir kelias – neatsiejami dalykai. „Balta linija autostrados viduryje išsivyniodama kibo prie kairės priekinės padangos, tarsi augte suaugdama su mūsų lemtim“. O keliauja jie, kaip patys sako, „pro Memfį, Grinvilį, , Port Aleną ir Orleaną , Deltos uostus, Veneciją ir Didžiąją Nakties Gelmę į begalybę“.

Visuose 358 puslapiuose negalima vis iš naujo nesižavėti Keruako meistriškumu piešiant veikėjų portretus, bei už mašinos lango (ir ne tik) atsiveriančius vaizdinius. Stulbinamai įžvalgūs palyginimai, subtilios metaforos vaizdams suteikia vaizduotėje dar ilgai mirgančio miražo įspūdį, „Užsikvempę ant turėklų žiūrėjome į didžiulius rudus upių motinos vandenis lyg sugniuždytų sielų srautą, nešantį Montanos rąstus, Dakotos purvą...“. Veikėjų portretus autorius tapo net iš trijų pozicijų: per veikėjų veiksmus: „Jis čia nardė po denį, čia lėkė į viršų ; paskui staiga pamačiau jį besiskeryčiojantį ant tiltelio. Girdėjau, kaip jo beprotiškas juokas aidi po visą laivą“, taip pat veikėjų portretai piešiami ir tiesiogiai, kaip antai „šis ištįsęs padžiūvėlis“, bei kitų veikėjų lūpomis: „-Dinas buvo kaip uraganas“.

Kontaktai

Vardas
Stasys
Telefonas
Miestas
Vilnius
El. paštas