Norime priminti prieš maždaug pusmetį išgelbėtos katytės Čilytės istoriją, kurią pirmą kartą pamatę taip buvome susirūpinę sveikata, kad net nepatikrinę, kas slepiasi po uodega, pavadinome Čiliuku ir tik vėliau pastebėjome, kad mūsų Čiliukas moteriškos lyties!

Ji pasveiko, ir iš mažos kruopelytės išaugo žavi smalsuolė, kuriai dabar maždaug 7-8 mėn., jau sterilizuota, skiepyta, „nuparazitinta“. Visgi gydymo eigoje vienos akytės išsaugoti jau nebepavyko, dėl to Čiliukei buvo atlikta operacija. Tiesa, likusi akytė taip ir liko ne visiškai skaidri, tačiau, panašu, kad Čilės orientavimosi galimybės ir gyvenimo kokybė leidžia mėgautis gyvenimu ir nejausti jokio trūkumo. Kambarėlio katinėliams ji nenusileis nė per nago juodymą, mes irgi jau seniausiai nepastebime, kad Čiliukė kitokia, tačiau apsilankę svečiai prie kurių ji neriasi iš kailio, kad tik parodytų, jog viską moka ir viską gali, dažniausiai neklausinėja apie ją to, ko dažniausiai klausia žmonės norintys kačiuką priimti į savo šeimą...

Niekas neklausia, ar Čiliukė, tvarkinga, ar linksma, ar draugiška, ar sutaria su kitom katytėm... Čiliukė apie save girdėjo tik du klausimus: „Kas jai nutiko?“ ir „Ar tokius kas nors priglaudžia?“. Žinot, ir nepaisant to, ji dar ir dar kartą bando statyti tas mažas gaudykles, pinkles, turinčias įtraukti nors vieną užsigrūdinusią širdį ir priverst akimirkai pastebėti būtent ją: griūna po kojom ir užkerta kelią pas kitus, palenda po ištiesta ranka, kuri siekia glostyti kitą kačiuką, įlenda į svečio rankinę rodydama, kad telpa, telpa visur, turi tilp ir į širdį... Visos gudrybės kolkas nubangavo pro šalį, o Čiliukė vis laukia...

Jei galite Čiliukei padovanoti namus, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Vilnius).