Marija Konopnicka
Nykštukai ir našlaitė Marytė
Iš lenkų k. vertė Ona Miciūtė
Žiema buvo tokia šalta ir ilga, kad jo didenybė nykštukų karalius Šviesutis prišalo prie savo sosto. Nuo jo pražilusios, lyg sidabru apšerkšnijusios barzdos karojo ledokšniai, apledėję antakiai styrojo rūsčiai ir grėsmingai; ant vainiko kaip perlai spindėjo sustingę rasos laiškai, o nuo iškvėpto oro garų jo Krištolo olos sienos buvo apšarmojusios.

Taip prasideda istorija apie tai, kaip nykštukai su visais savo turtais vasarai paliko Krištolo olą, apsistojo pas varganą valstietį Skrobeką ir iki rudens nuveikė daug smagių darbų ir nuotykių.


Lenkų poetė, novelistė, literatūros kritikė, vertėja ir moterų teisių gynėja Marija Konopnicka gyveno devynioliktame amžiuje, mirė 1910-aisiais. Pasaka gali nepatikti skundus rašinėjančioms supermamytėms, nes skurdas, diržas ir mirtis nėra temos, kurių Marija Konopnicka vengtų.

Karalius Šviesutis virš miegančių berniukų galvelių pakėlė savo skeptrą ir tarė:
- Aukite sveiki savo vargingoje trobelėje! Aukite alyvų šešėlyje ir liepos paunksmėje, klausydamiesi kregždės čirenimo ir džiaugdamiesi dienos šviesa. Aukite sveiki.
Ir karalius palietė auksiniu skeptru šviesias vaikų galveles.
Įėjo Skrobekas, apruošęs savo kuiną tvartelyje.
Eidamas pro žemas duris, jis palenkė nugarą ir metė kepurę ant stalo.
Jį tuoj apsupo nykštukai ir klausinėjo susidomėję:
- Kieno tie vaikai?
- Mano! Kieno gi daugiau! - atsakė valstietis. - Turėjau daugiau mažiukų, bet išmirė, palikę be motinos. Tik tas dvejetas paliko mano troboje.
- Teauga sveiki! - tarė karalius Šviesutis.
Kaip ir vaikystėje susigraudinau dėl susitraukusios žiurkės Rizės palaikiais drabužėliais, kurios pirmagalinės kojelės buvo stipriai surištos už nugaros ir kurios vaikai numirė iš bado. Ir dėl žiurkėno, kuris paskutiniąją gyvenimo valandą mirtinoje kovoje su žiauriu žvėrimi vardu lapė Lašinutė parodė nepaprastą drąsą. Gaila, kad knygos neturėjau, kai dar skaitydavau dukrai.

Vertimo kalba graži - redaktoriams tada netaupė. Po 1979-ųjų "Nykštukų ir našlaitės Marytės" lietuviškai nebeperleido, todėl ją galima rasti tik perskaitytų knygų knygynuose. Jeigu pasitaikys po ranka, labai rekomenduoju.
Kieti viršeliai, 221 psl. Vaga Leidimo data: 1979