Nors Mokas visai jaunas katinėlis, „Naminukų“ kambarėlyje jį galima vadinti senbuviu. Vieta, kuri turėjo būti laikinas sustojimas pakeliui namo, tapo užsitęsusiu prieglobsčiu, pripildytu pažadų, kad sekantis bus jis. Ir nebuvo...

Mokas čia jau leidžia antruosius metus, o juk pakliuvo dar būdamas visai mažiukas. Kartu su dviem broliais, buvo rastas viename iš Antakalnio namo rūsių, visi stipriai sergantys, sulaukėję, neliesti žmonių. Vienos akytės Mokui išgelbėti taip ir nepavyko, tačiau trūkumu to pavadinti neapsiverčia liežuvis, nes kartais atrodo, kad Mokas mato daugiau negu kiti, o jau fantazijų žaidimams- šioje sferoje jis vienareikšmiškas guru. Dar ir visą kambarėlį primoko: pavyzdžiui kaip dubenėlyje vandens pažaisti baseiną!

Mokas- labai dėmesingas, pirmą kartą jį pamačius, pagalvotum jog visiškas bailys, tačiau ilgainiui supranti, kad žmogų jis dievina, seka, stebi, trinasi apie kojas, siekia slapčia pabučiuoti, nors mintis atsidurti ant rankų jam kelia siaubą. Jis tikrai nori bendrauti, tačiau dažniausiai iš pagarbaus atstumo, kažkodėl žmogaus rodoma iniciatyva jį gąsdina, ko gero, jam smagiau galvoti apie ištikimą, tačiau glėbyje neįkalintą draugystę.

Po šitiek laiko, mes jau nežadam, kad sekantys svečiai atvyks būtent pas jį, tačiau giliai širdyje vis tikimės, kad jie atvyks ir Mokas pagaliau būdamas beveik 2 metų amžiaus turės kažką savo, pastovaus, artimo ir visam laikui. Jis skiepytas, kastruotas, sveikas ir vis dar laukiantis šeimininkų.

Jei galite Mokui padovanoti namus, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Vilnius).