Smulki, vikri marmurinukė Mika neturi savo išsigelbėjimo istorijos, neturi ir patirties gatvės gyvenime, jos niekada neskriaudė žmonės, ir taip pat... Ji niekada nėra mačiusi saulės. Ji gimė narvelyje.

O viskas prasidėjo nuo to, jog po vienu iš Naujosios Vilnios namų esančiu balkonu gyveno suaugusi marmurinė katė. Sulaukėme prašymo ją sterilizuoti. Pagavome, užrašėme sterilizacijai (kuri turėjo įvykti sekančią dieną), o ryte atvykę narvelyje vietoj vienos katės radome visą šeimynėlę, o juk prieš tai net neįtarėme jog katytė tuoj tuoj taps mama (jos gabaritai neišdavė nėštumo). Taip atsirado kačiukai, iš kurių vienas ir yra mūsų aprašoma herojė Mika!

Šiuo metu Mikai maždaug 4 mėnesiai, tik ko gero, ji perpus mažesnė už įprastus tokio amžiaus kačiukus. Ir nieko keisto: nors Mikai niekada netrūko gero maisto, ji niekada nekentė šalčio ar nepritekliaus, tačiau niekada neturėjo nei pakankamai šviesos nei judėjimo laisvės, tam tikra prasme ji yra mažas kalinukas nuo pat gimimo. Keista pagalvojus, kas turėtų dėtis mažos katytės galvelėje, kuri įsivaizduoja jog narvelis yra visas pasaulis, kuriai niekada neteko slėptis, ieškot, nerast, atrast. Viskas visada būdavo ten pat ir taip pat, bet negali taip būti visą gyvenimą...

Ir nors Mika gimė išskirtinėmis sąlygomis, ji turi savo charakterį, savo bruožus, ji visada buvo lyderis šeimoje: judri, žaisminga, vikri ir sumani. Sunku pasakyti koks bus jos ryšys su žmogumi atsidūrus vienas prieš vieną, tačiau iki šiol Mika to ryšio atrast nebandė (nebent kai labai išalkus), o šiaip vis išsisuka iš glostymų, ir glaustytis pati nelenda, kol kas jai tai atrodo tarsi kažkoks pasišaipymas ar nesąmonė: „Na ko čia kiši tas rankas, aš ne kūdikis…”- ir žiūri nustebus.

Ir visgi situacija, kurioje yra užstrigusi mažylė Mika, yra neteisinga. Ieškome žmogaus, kuris pagaliau po 4 mėnesių tamsos, parodytų Mikai šviesą ir leistų pažinti tuos paprastus ir malonius katiniško gyvenimo elementus: minkštą kilimą po pėdutėms, palangę nuo kurios atsiveria jaukus kiemo vaizdelis, gaminamo maisto kvapą, judančius sutvėrimus televizoriaus ekrane, siūlų kamuoliukus, miegą ant radiatoriaus, triukšmą, tylą, juoką, lietų į langą ir visus gerus dalykus, kurių ji net neįsivaizduoja esant ir kuriuos pažinus, galbūt ir ji taptų šiek tiek kitokia, atviresnė žmogui ir draugystei su juo.

Jei galite ir norite Mikutei padovanoti naują gyvenimą namuose, skambinkite 8 605 46795 (Vilnius)!

Pagarbiai,
VšĮ „Naminukai“
www.naminukai.org
„Nes... Be namų negerai!“