Daugelis mūsų vaikystėje skaitėm pasaką apie Pelenę. Pamotės ujamą našlaitę, fėjos burtų pagalba tapusią gražuole, savo dorybėmis sužavėjusia karalaitį. „Pelenė liko karaliene. Jaunoji karalienė neužmiršo, kaip kadaise visų skriaudžiamai sunku buvo gyventi, ir todėl dabar mielai rūpinosi visais nuskriaustaisiais“.

Šios katytės istorija ir panaši, ir kitokia. Kažkada buvusi ilgaplaukė baltapūkė gražuolė, džiuginusi žmogų net tik grožiu, bet ir ramiu būdu, Pelenė atsidūrė daugiabučių kieme. Viltis, kad katytė tėra pasimetusi, o ne išmesta, išblėso, į visur išklijuotus skelbimus taip niekas ir neatsiliepė. Pelenės kailiukas vis pilkėjo nuo kiemo dulkių ir iš automobilių, kurie buvo bemaž vienintelė jos užuoglauda, tekančių skysčių.

Šiandien Pelenė yra saugi globėjos namuose. Kailiukas vėl švyti pieno baltumu, nors dar reikės laiko, kol jis atgaus visą buvusį grožį. Bet vargšės Pelenės katytė tikrai nebeprimena, labiau – pavasario simbolį Pienę. Katytei – maždaug penkeri metai. Ji yra sterilizuota ir paskiepyta. Katytė, kaip ir pritinka tikrai karalaitei, yra rami ir ori, tad galima nesibaiminti, jog nusiaubs namus, sudraskys užuolaidas ar nuniokos kambarinius augalus. Pelenė-Pienė mielai sutinka šukuotis, kas jai, ilgaplaukei ir švelniakailei, yra labai svarbu. Neprotestuoja ji ir tada, kai kerpami nagučiai. Tiesa, gyvenimas kieme, besislapstant nuo nepažįstamo katytei pasaulio tikrų ir tariamų pavojų, nepraėjo be pėdsako. Pelenė-Pienė neskuba demonstruoti pasitikėjimo žmonėmis, kurių ji nepažįsta. Bet apsipratusi ir suvokusi, kad niekas neketina jos skriausti, pati tiesia galvytę glostymams, patikliai murkia, net pilvuką leidžia paliesti.

Ieškome katytei naujų namų ir naujų, supratingų ir kantrių šeimininkų, kurie jos niekada nebeišduotų. Ir liktų Pelenė-Pienė karaliene jau visiems laikams. Mes tikime, kad gėris gali ir privalo triumfuoti ne tik pasakose. O Jūs?

Jei norite ir galite priimti šią nuostabią katytę į savo namus, skambinkite 8699 05117, rašykite [email protected] (Vilnius)