Svėdasų dvaras buvo Svėdasuose. 30 HEKTARŲ SKLYPAS.Dvaro rūmai stovi kitoje Svėdaso ežero pusėje nei miestelis. Ta vieta kartais vadinama Kalviniškiu (dvaro savininkai Radvilos prisidėjo prie kalvinizmo plitimo Lietuvoje).
Svėdasų dvaras 1533 m. atiteko reformacijos šalininkams Mikalojui Radvilai Juodajam ir jo broliui Jonui. XVI a. priklausė Radviloms, tikriausiai buvo karališkasis dvaras, kadangi 1567 m. iš šio dvaro Kristupas Mikalojus Radvila turėjo pristatyti arklius valstybės kariuomenei. Vėliau dvaras priklausė Biržų Radviloms.
1647 m. Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina skundė seimui Svėdasų dvaro savininką kunigaikštį Jonušą Radvilą už tai, kad jis esą įsakęs iškirsti pakelėse stovėjusius kryžius, 4–100 m. senumo. Tačiau Zablūdavos klebonas paliudijo, kad tie kryžiai patys išvirtę dėl senumo, todėl byla nutraukta – vyskupas skundą atsiėmė, o Radvila paaukojo 6000 auksinų katalikų bažnyčiai statyti.
Dvarui priklausė Urbaniškio palivarkas (dabar Kamajai).
XVIII a. pabaigoje Karolis Povilas Radvila dvarą perleido Leonui Borovskiui, kurį jis valdė trumpai – iš jo dvarą perėmė ir iki 1890 m. išlaikė grafai Marikoniai.
Apie 1890 m. dvarą valdė caro generolas Božerianovas, vėliau dvaras su rūmais atiteko pasiturinčiam ūkininkui Juodviršiui. Dvaras priminė riterių pilį, prie jo buvo nemažas tvenkinys, puikus parkas, kurį užveisė iš užsienio pakviesti sodininkai.
Svėdaso ežeras, dažnai vadinamas Beragiu (plotas – 125,2 hektaro, vidutinis gylis – 5,82 metro, didžiausias gylis – 24,70 metro, kranto linijos ilgis – 6,6 kilometro, yra viena 1,5 hektaro sala), kuris įžuvinamas lydekomis ir naudojamas verslinei žūklei.
Sklypas 30 hektarų. Apie 300m. Svėdasų ežero pakrantės.