Kodėl prieglaudose vis mažėja vietų ir jos beveik visada perpildytos?

Viena iš priežasčių yra tokie katinėliai kaip Rapsas. Jie laiku nebūna pastebėti ir šeimininkų lieka laukti ilgus metus, kol galiausiai nustoja laukti, o tiesiog gyvena prieglaudoje. O jei dar tokių katinėlių ne vienas? Stengiamės negalvoti, kiek per 3 metus būtume išgelbėję gyvūnų, jei Rapsas laiku būtų radęs namus ir neužėmęs to brangaus kampelio, kuris čia kiekvienam turėtų būti laikinas, bet kai kuriems tampa nuolatiniu.

Rapsas prieglaudėlėje atsirado šiltuoju laikotarpiu kai mažyliais lijo iš visų kampų. Jis irgi buvo mažas ir panašus į dešimtis kitų, niekuo neišskirtinis, juodas, o dar ir bailiukas. Slinko dienos, mėnesiai, teko Rapsui ir namų globoj pabuvoti, bet globėjai supratę, jog Rapso taip lengvai nepadovanos, vėl atidavė į prieglaudą. Čia jis iki šiol, treti metai... Pasikeitė tik gabaritai, o pats ir liko sunkiai paliečiamas bailiukas be socializacijos įgūdžių, pilnomis nuostabos akimis. Kartais su savanoriais pajuokaujame „įsivaizduokite, jei Rapsui atsirastų namai, kaip jį pagautume?“. Paliesti jį galime tik retkarčiais ir tik valgantį konservus. Dažniausiai svečiai net nepastebi draskyklės namelyje pasislėpusio juodo kamuoliuko. Rapsas- tvarkingas, kastruotas, smalsus, tylus, puikiai sutaria su kitais katinais, žaismingas, baikštus, beveik nematomas...

Kartais dar šmėsteli viltis, kad kažkur Lietuvos kampelyje yra žmonės, kurie galėtų priimti Rapsą į kokią sodybą, kaimuką, namą... Be didelių lūkesčių glostyti ir draugauti, o tiesiog leisti gyventi šalia, be jokio spaudimo būti drąsiam (nes manome jog toks jis nebus). Tiesą sakant buvome net nustoję jį reklamuoti, nes „kas jį bepaims? Tiek skelbimų savu laiku sudėta, niekam tokio bailio nereikia...“ Tačiau gąsdina ir liūdina mintis, kad Rapso gyvenimas taip ir prabėgs prieglaudoje, o mes net nebandysime to pakeisti...

Jei priimtumėte didelį juodą bailiuką geltonom akim, skambinkite 8 648 30077 (Vilnius).