Yra toks posakis, kad sunku suprasti tas moteris.. tai aš pabandysiu parašyti kokios mintys kylą pas mane ir gal kažkas yra bendro ir galima bendrai tas mintis realizuoti.. žodžiu: būna, kad kartais užsisuki tokioje rutinoje, darbas, namai, kažkur leki skubi ir atrodo niekam nėra laiko.. bet kartais atsiranda keletas laisvesnių valandėlių ir tuomet pagalvoji, kaip būtų šaunu tiesiog sustoti, su kažkuo susitikti arbatai, kavai ar vyno taurei.. pasišnekėti apie nieką ir beleką.. tiesiog pamiršti tą akimirką apie išorinį pasaulį.. dar mane žavi/intriguoja naujumo jausmas, ta prasme, kai...