500ml - 45lt
https://www.youtube.com/watch?v=T9lMtfpH-2Y
Ar kada nors kilo mintis, kodėl augalai žalios spalvos? Ogi, dėl juose esančio chlorofilo, žalios spalvos augalinio pigmento, kuris kaupia augaluose saulės energiją ir dalyvauja fotosintezėje. Dėl unikalios savybės sugerti saulės energiją chlorofilas dar vadinamas „skysta saule“.

Cheminiu požiūriu chlorofilas labai panašus į hemoglobiną. Funkcinės chlorofilo savybės tokios pat kaip kraujo funkcijos žmogaus organizme: jis augalams reikalingas kaip žmogui kraujas. Tad ir pradėtas vadinti žaliuoju augalų krauju. Kaip hemoglobinas nudažo kraują raudonai, taip chlorofilas augalų lapus nudažo žaliai.

Pirmieji chlorofilo mokslinių tyrinėjimų medicinos srityje duomenys buvo paskelbti 1940 metais JAV medicininiame leidinyje „Amerikos chirurgijos žurnalas“, Nr.49. Čia buvo pateikti faktai, kad chlorofilas greitina audinių regeneracinius procesus. Bet, deja, tas metas buvo žavėjimosi antibiotikais metas, ir, nei gydytojai, nei farmacinės kompanijos nesusidomėjo tais tyrimais.

Bet reikia atiduoti deramą pagarbą Mičigano valstijos (JAV) stomatologams, kurie du dešimtmečius tyrinėjo chlorofilo poveikį burnos ertmės mikroekologijai. Mokslininkas teisingai manė, jog chlorofilas, dalyvaudamas fotosintezėje, prisideda prie deguonies gamybos. O juk būtent deguonis yra stipriausias antibakterinis agentas. Tai ir buvo dar kartą sėkmingai įrodyta chlorofilo dėka sudorojus kariesą sukeliančias bakterijas.

Išsamūs chlorofilo tyrimai buvo vykdomi tuometinėje Tarybų Sąjungoje. Buvo nustatyta, jog chlorofilo dariniai užgydo opas, pasižymi dezodoruojančiomis savybėmis gydant astmą, sėkmingai gydo pankreatitą, pasižymi stipriai išreikštomis antimutageninėmis ir antikancerogeninėmis savybėmis, neleidžia susidaryti augliams, labia efektyvūs gerinant kraujo sudėtį, esant mažakraujystei, sėkmingai naudojami chemoterapijos ir spindulinės terapijos fone bei po jų.

Jau 1960 metais Leningrado mokslininkai atliko chlorofilo tyrimus bandymuose su gyvūnais ir nustatė, jog jis reguliuoja kraujospūdį, sustiprina diurezę, gerina kraujo sudėtį, neleidžia atsirasti anemijai, gelbsti apsinuodijus benzolu, padeda greičiau pasveikti. Švitinami gyvūnai, kuriems buvo leidžiamas chlorofilas, ilgiau išgyvendavo ir netgi pasveikdavo.

1976 metais Izraelio mokslininkai atliko sėkmingus bandymus su pelėmis, tirdami ir gydydami ūminį pankreatitą. O šiek tiek anksčiau Japonijos mokslininkai įrodė chlorofilo efektyvumą gydant infekcinius susirgimus.

Labai įdomūs tyrimų rezultatai gauti 1979 metais Techase, JAV. Čia pelėms, susargdintoms storosios žarnos vėžiu, į maistą buvo dedama chlorofilo ekstrakto, ir auglys nesivystė!

Tai dar kartą patvirtino tą faktą, kad žalumynų vartojimas užkerta kelią vėžiniams susirgimams, ir, pirmiausia, storojo žarnyno vėžiniams susirgimams.

Per ilgus tyrimų metus mokslininkai nustatė, jog chlorofilas stimuliuoja įvairius organus ir sistemas: širdies-kraujagyslių, kvėpavimo, skrandžio-žarnyno, inkstus ir kt. Be to, suaktyvinama kraujo gamyba. Ir, aišku, labai svarbus antibakterinis chlorofilo poveikis, nesvarbu, ar kalba eina apie paprastą peršalimą, ar ūminį sinusitą, ar chronišką uždegimą.

Chlorofilas valo organizmą nuo kancerogeninių ir mutageninių medžiagų, vaistų likučių, saugo DNR nuo pakitimų, stimuliuoja kraujo gamybą. Naudojant išoriškai, chlorofilo tirpalas dezinfekuoja, valo ir gydo žaizdas, mažina bakterijų augimą, yra labai veiksmingas gydant atviras žaizdas, tame tarpe trofines opas. Chlorofilas stiprina imuninę sistemą, suteikia energijos, atnaujina raudonuosius kraujo kūnelius, padidina hemoglobino ir geležies kiekį kraujyje, todėl naudingas žmonėms, sergantiems mažakraujyste, moterims nėštumo metu ir atsikuriant organizmui po gimdymo, taip pat maitinančioms motinoms. Jis rekomenduotinas seniems ir nusilpusiems žmonėms, žmonėms sergantiems onkologinėmis ligomis, gaunantiems spindulinį ar chemoterapinį gydymą, gyvenantiems arba dirbantiems padidintos radiacijos ar užterštumo zonose, miestuose, visą dieną dirbantiems uždarose patalpose, mažai gaunantiems saulės šviesos.

Chlorofilas pašalina nemalonų burnos kvapą. Atkuria skrandžio rūgščių pusiausvyrą, kai graužia rėmenį. Taip pat padeda organizmui atsikurti po didelių fizinių krūvių, stiprina širdį ir kraujagysles, reguliuoja kraujospūdį. Pavartojus chlorofilo sustabdomas plaukų slinkimas ir retėjimas, atsikuria natūrali plaukų spalva.

Chlorofilas puikiai reguliuoja skysčių pašalinimo iš organizmo funkcijas. Jeigu jis geriamas iš ryto, dar nevalgius, atpalaiduoja inkstus ir šlapimo pūslę nuo susikaupusių per naktį skysčių ir šlapimo rūgšties. Į vidų vartoti rytais kaip energetinį gėrimą po 10-30 ml gryno, arba praskiedus vandeniu. Sergant rekomenduojama skystą chlorofilą gerti po 30-60 ml per parą. Gerti 20 min. prieš valgį arba valgio metu, jei rūgščių pusiausvyra sutrikusi. Profilaktikai (kaip maisto papildą) užtenka vartoti 2 kartus per dieną po 1 arbatinį šaukštelį, praskiestą vandeniu. Vartojant chlorofilą reikia gerti pakankamai vandens, kad geriau būtų šalinami iš organizmo toksinai.

Skystą chlorofilą galima vartoti kūdikiams ir vaikams, tik dozės jiems visai kitos: nuo arbatinio šaukštelio iki 1 arbatinio šaukštelio (priklausomai nuo amžiaus). Išoriškai tinka vartoti žaizdoms plauti bei bakterijoms naikinti, gerklės ir nosies skalavimui, sėdimosioms vonelėms, makšties praplovimams, kompresams, aplikacijoms. Chlorofilo preparatais užgydomos žaizdos ne tik žmonėms ir gyvūnams, bet ir augalams.

Lietuvoje parduodamas skystas chlorofilas „Spygliuočių eliksyras“ – tai natrio chlorofilino vandeninis tirpalas, pagamintas iš Europinės eglės spyglių koncentrato. Jo sudėtyje yra chlorofilo a ir chlorofilo b dariniai chlorofilinai, feofitinai, feoborbidai ir kt.), riebiųjų rūgščių natrio druskos (oleininė, stearininė, linoleninė ir kt.), dervinių rūgščių natrio druskos (beheninė, palmitininė, abietininė, labdaninio tipo dervinės rūgštys ir kt.), mikro ir makroelementai (Fe, Cu, Mn, Mg, Ca, K, Ną, Zn, Ni ir kt.).