JIS – ... mažas, mažas Kupstukas. Tokį vardą šis mažytis, vos 1,5 mėn. šunytis gavo vakar. Tikrai ne be priežasties!
„Norisi mamos! Norisi šilumos! Norisi ėsti!“ ....
„Mama, mama...“ – žmonėms nesuprantama kalba verkšlena mažulytis šunelis, įsispraudęs į vieno Mažeikių daugiabučio laiptinės kampą.
Bet kaip tai pasakyti žmonėms nemokant žmonių kalbos? Jie tik eina pro šalį, pakraipo galvą, kai kurie dar išlemena:
„Na, ir žmonės šiais laikais, parazitai...“ – ir nueina. (Ir taip nuo ankstyvaus ryto iki vėlyvos popietės!!!)
Kai kurie drąsesni bando ieškoti „pagalbos“. Deja, ta pagalba nėra pagalba, o tik bėdos permetimas ant svetimų pečių: „Atvažiuokite, paimkite!“ Tokių pačių pečių kaip jie, skubančių žmonių.

Deja, šiam šuneliui nei mamos prisiškaukti, nei žmogaus balsu prabilti, kad papasakotų tikrąją istoriją. Realybė tokia: mažas mažulytis Kupstelis, kailiuko gniužulėlis, atsidūrė laiptinėje. Nematęs lauko, nematęs tiek daug erdvės. Greičiausia tiek ilgai nebuvęs be mamos. TIESIOG „VEISĖJAS“ RADO SPRENDIMĄ!!! Palikti šį mazgių teritorijoje, kurioje yra ...„daug, daug žmonių“. Tik tas „veisėjas“ neįvertino, kad tarp „daug, daug žmonių“ atsiranda vos vienas antras ŽMOGUS iš didžiosios raidės, kuris tikrai padės! Dažniausiai, deja, būna kitaip... negu ši istroija.

Šiam mažam Kupsteliui pasisekė, bet nepasisekė „niekadėjui-šuns išmetėjui“. Šeima, į draugiją kreipėsi pagalbos (ši šeima buvo ne pirmi, ne antri ir ne treti, kurie kreipėsi į mus). Mūsų atsakymas buvo labai skausmingas mums patiems, bet jis buvo toks: „Priglauskite laikinai, būkite geri. Mes padėsime viskuo, nes galimybių jį priimti pas save TIESIOG NĖRA. Visi savanoriai užpildyti iki lubų, draugijoje laisva tik milžiniška būda ir didelis voljeras. Bet ar tokį gniutuliuką įkurdinsi ten (be žmogaus, mamos pakaitalo ir šilumos)? NE!“ Didelis AČIŪ, Jurgitos šeimai, kuri sutiko laikinai pagloboti Kupstuką!

Mūsų susitarimas buvo nedviprasmiškas – jūs pasirūpinate laikinąja globa (tai yra randate mažulytį kampelį savo namuose šiam Kupsteliui), o mes jau bandysime šiam kailiuotukui ieškoti pagalbos, namų ir to, ko reikia. NA NĖRA KUR, NĖRA DRAUGIJOJE KUR ĮKURDINTI TOKIO MAŽULYČIO ŠUNIUKO.

Turbūt visi supratote, kad Kupstukas turi krikštatėvius, kurie padėjo išsikapanoti iš beviltiškos situacijos – rado kamputį šių žmonių namuose. O mes jau dabar rūpinamės jo tolimesne gerove. Vakar jau buvo per vėlu vykti pas veterinarą. Šiandien susitikome ryte prie veterinaro klinikos: Kupstukas, Jurgita, dvi mažos žavios mergytės ir draugijos savanorė. Kaip gražu žiūrėti į puikiai auklėjamus vaikus! Tai – pavyzdys tėvams! Tarp kitko, būtent jie augina YPATINGĄJĄ ERIKĄ (9 m.), kuri prieš porą savaičių atnešė mūsų globotiniams draskyklę ir pinigėlių siamukams į paruodtuvę DVI ŠIRDYS!

Taigi, visi būriu sugūžėjome pas veterinarą, kad parodytume mažą gniutuliuką Kupstuką. Deja, mažylis jau buvo spėjęs peršalti: čiaudėjo ir slogavo. Nenuostabu, juk visą dieną be mamos, šilumos, maisto. Mažylis gavo vitaminų, organizmo stiprinamųjų ir, žinoma, nuo pilvo parazitų. Veterinaras paskyrė "pasimatymą" kitam antradieniui.

Taigi, Kupstukas išvažiavo ilsėtis į savo laikinuosius namus, o mes... dirbti darbų. Ieškoti Kupstukui tikrųjų namų, tikrojo žmogaus ir paramos, nes visas gydymo, priežiūros išlaidas prisiėmėme draugijos vardu. Labai tikimės, kad tikrai nebus jokių komplikacijų ir visas gydymas bus baigtas antradienį. Labai labai laikome kumščius!

Ech... bet kokiu atveju, labai prašome neabejingų žmonių prisidėti prie šio Kupstuko gydymo ir namų paieškos. Mažylis ne savo noru atsidūrė laiptinėje, ne savo noru susirgo. Tiesiog jis pakliuvo į labai geras laikinąsias rankas, o mums TEREIKIA apmokėti jo apžiūros ir gydymo išlaidas. Jei gali prisidėti vienu antru litu, Kupstukas bus kailuotiškai dėkingas:

Gavėjas: Mažeikių gyvūnų globos draugija
Sąsk. Nr. LT 41 7300 0101 2453 5678
Paramos gavėjo kodas: 302551425
Paskirtis: šuniukui Kupstukui.

Taip pat turime ir „PayPal“ paskyrą: [email protected]
į kurią galima pervesti auką.