Erikas H. Eriksonas, Vaikystė ir visuomenė
Puslapiai: 253
Leidykla: Katalikų pasaulio leidiniai
Išleista: 2004 m., Vilnius
Vertėjas: Lina Jurėnienė
Viršelis: minkštas
ISBN kodas: ISBN 9955-61-927-9
Recenzija

Vaikystė ir visuomenė
Knygoje tiriami vaikystės ir psichologinio bei visuomeninio vystymosi modalumai. Kultūrinės antropologijos plotmėje nagrinėjama žmogaus motyvacija ir raiška. Klausiama, kur yra riba tarp normalumo ir sutrikimo. Kur slypi sutrikimas - kūne ar sieloje, asmenyje ar pačioje visuomenėje? Keliamas

Vaikystė ir visuomenė Knygoje tiriami vaikystės ir psichologinio bei visuomeninio vystymosi modalumai. Kultūrinės antropologijos plotmėje nagrinėjama žmogaus motyvacija ir raiška. Klausiama, kur yra riba tarp normalumo ir sutrikimo. Kur slypi sutrikimas - kūne ar sieloje, asmenyje ar pačioje visuomenėje? Keliamas reikšmingas klausimas, kur yra pamišimo esmė, o gal pamišimo, kaip reiškinio, visai nėra?

Knygos įžanga pradedama nuo elementarios vaiko ligos analizės. Tarsi tamptume neuropatologais ir tirtume atvejų analizę, pamažėle įsitraukiame į „vaikystės esmę“. Tiriama paprasta ir sunki somatinio sutrikimo pradžia ir adaptacija aplinkoje. Knygoje autorius nesiekia atskleisti psichoterapinio aspekto. Jis tik pateikia skaitytojui klinikinės mąstysenos pavyzdį.

Kitoje dalyje - „Infantiliojo seksualumo teorija“ - aptariami biologinės psichoalalitinės teorijos pagrindai ir Freudo pasiūlytas libido raidos tvarkaraštis. Skyriuje iškeliamos sąvokos „socializacija“ ir „tapatumas“. Kaip žinia, visuomenės nuomonė lemia mūsų vaikų elgesį. Aiškinama šiuolaikinės moderniosios sąvokos „modeliavimas“ reikšmė. Modeliavimas reiškia, kad vaikas stebi kitų elgesį ir jį pamėgdžioja, taip modeliuodamas ir save. Čia kalbamos visiems žinomos tiesos apie libido, id, ego ir ką per tai suvokiame. Tarsi norima pakartoti senas geras idėjas ir įtraukti į tyrimą. Anaiptol knyga neprilygsta moksliniam tyrimui. Manyčiau, tai galėtų būti geras įvadas į vaiko psichologijos studijas.

Trečiojoje dalyje nagrinėjamos ego dėsningumų patologijos, atsiskleidžiančios elementariausiuose vaikų žaidimuose.

Ketvirtoji dalis - „Jaunystė ir tapatybės raida“ - žmogaus mokymasis vaikystėje, kai rutuliojasi sudėtinga smegenų, akių, rankų subkoordinacija bei visi mąstymo ir planavimo mechanizmai, kurie plačiąja prasme yra priklausomi nuo šeimos, kurioje vaikas auga. Atskleisdamas savitą požiūrį į psichoanalizę, autorius analizuoja vaikus ir suaugusiuosius atskirai ir procesą, kai vaikas tampa suaugusiuoju. Nauja mintis ta, kad nagrinėjami vaikų ugdymo ir kultūrinių laimėjimų ryšiai. „Vaikystė ir visuomenė“ yra klasikinis veikalas apie vaikų socialinę raidą. Tai - profesinė literatūra, skirta mokytojams, psichologams bei visiems, besidomintiems pichologija.