Juodulys – taip paprastai ir taikliai vadiname katiną, atklydusį pas mus vasaros pabaigoje. Katinas jaunas, sveikas, tvirtas, protingas, o svarbiausia – be galo meilus. Jam du svarbiausi užsiėmimai: meilinimasis ir valgymas. Ir šios dvi veiklos mainosi vietomis pagal svarbumą atsižvelgiant į aplinkybes. Pradžioje Juodulys pradėjo vaikštinėti po kiemą, pasikvietus į svečius neatsilaikiau nepamaitinusi – jaunas ir tvirtas katinėlis neatrodė perkaręs, nei silpnas, bet ėdė su dideliu pasimėgavimu ir aistra. Katinas ėmė lankytis vis dažniau. Galiausiai pradėjo nakvoti. Šaltesniu oru daugiau laiko praleisdavo viduje nei lauke. Ant kaklo jis turėjo mėlyną antkaklį nuo blusų. Ilgą laiką norėjau tikėti, kad jis tik svečias, besimėgaujantis musų vaišėmis. Bėgo dienos, katinas net nebenorėdavo išeiti, taip rodydamas, kad neturi kur. Priverčiau visus namiškius klausinėti kaimynų, ką jie žino apie šį keleivį. Tačiau paieškos taip ir užsibaigė. Atėjo diena, kai grįžusi namo pamačiau, kad tas antkakliukas, kuris man teikė vilčių, jam jau per mažas – jau spaudžia jo didėjantį kaklą. Nuėmiau jį, paleidau katiną, bet jis vis pareidavo ir naujas antkaklis ant kaklo taip ir neatsirado. Jau susitaikėme, kad katinas niekieno. Jis jau jaučiasi kaip namie ir viršininkauja kitoms augintinėms ir globotinėms. Tiesa, pavaiko jas, bet viską daro su jaunatvišku žaismingumu ir švelniai. Miega, maitinasi žaidžia kartu su kitomis katėmis. Išeina į lauką, medžioja, gamtinius reikalus taip pat atlieka ten. Juodasis pripratęs prie visokių žmonių – bėga jei iš karto neatpažįsta, bet tik pakvietus „kerta ant stabdžių“ apsisuka ir partipena jau murkliuodamas. Gali labai ilgai trintis, murkti, masažuoti letenomis, jis drąsus ir judrus, todėl labai sunku jį nufotografuoti. Pasiūlius skanėstų niekada neatsisako ir reikia spėti pirštus patraukti, kad apsipažinęs nekrimsteltų. Nors dar ir nekastruotas niekada nežymi namų, nerodo agresijos nei prieš žmones, nei kitas kates, nei šunis. Juodulys dar jaunas, apie metų laiko, bet jau didelis ir galingas. Į katinų kovas nesivelia, arba jas lengvai laimi net neprasidėjusias – ant snukučio ar kūno nėra nei vieno rando. Katiną atiduotume ir į butą ir į namą. Pastarasis variantas tikriausiai jam labiau patiktų, nes laukas sudaro didesnį veiklos pasirinkimą, kadangi jis jau pripratęs būti gamtoje. Norime padovanoti katiną ne todėl, kad jis trukdo, o todėl, kad norime pasidalinti šiuo nuostabiu, puikiai atitinkantį tikro katino apibūdinimą, Juočkiuku. Be jo turime dar dvi nuosavas ir vieną globojamą katę – nei daug nei mažai. Bet pagal susitarimą su tėvais, vienu metu galiu turėti tik du globotinius, tai reiškia, kad Juodulys užima vietą, kurią galėtų užimti koks nelaimėlis iš prieglaudos, laukiantis savo šanso mažame narvelyje. Todėl, kad ir kaip man patiktų šis nuostabus dručkis, reikia bandyti jam rasti naujus namus. Katinas nublusinamas, nukirmėlinamas, skiepytas. Su galimybe atvežti į Vilnių, Kauną, Tauragę, susitarus ir kitus miestus. https://www.facebook.com/indre.songailaite.18/media_set?set=a.1432980840271841.1073741838.100006798153710&type=3&uploaded=1