Neaišku ar Mur labiau pasisekė, ar labiau nepasisekė. Jos istorija ganėtinai ilga, yra ką papasakoti. Tikriausiai dar daugiau jos gyvenimo detalių mes nežinom. Viskas prasidėjo taip: eilinį penktadienį važiavome į prieglaudą, jau buvome visai netoli, kai pamatėm keliu pėdinantį berniuką nešiną kate. Jis katę laikė taip, kad ji atrodė jau mirusi. Sustojusios pribėgom ir ėmėm kalusinėti. Paskubomis išsiaiškinome, kad berniukas rado ją netoli kalnelio, kur čiuožinėjo. Ji gulėjo sniege beveik užsnigta ir nejudėjo. Skubėdamos ją šildyti daugiau nebesigilinome į pasakojimą. Paėmus ją į rankas aiškiai jautėsi, kad kūno temperatūra nukritusi žemiau normos, kad katytė labai dehidratuota, kad ji jau ilgai nerasdavo kuo numalšinti alkį. Negana to užsičiuopė ir pieno liaukų pakitimai. Tik atvykusios į prieglaudą patalpinom ją į narvelį, stengėmės atšildyti, ilgai nelaukusios apsilankėme veterinarijos klinikoje. Glėbyje ji nespurdėjo, retkarčiais pramerkdavo savo įspūdingas akis ir tylutėliai sušnibždėdavo: "murr". Tad kai registruojant paklausė katytės būsimo vardo visiems buvo aišku, jis bus - Mur. Gavome nurodymus, kaip prižiūrėti katytę, kaip greičiau padėti pasijusti geriau. Atšilusi ji valgė už tris, jau stengėsi atsistoti, vis garsiau ėmė prisistatinėti savo naujuoju vardu - Mur, Murr, Murrr... Atrodė viskas bus gerai, tereikėjo sulaukti, kada ji sustiprės ir išsitirti nerimą keliančius darinius pieno liaukose, bet vieną rytą radome jos dievinamą maistelį nepaliestą. Katytė buvo apatiška, sunkiai alsavo, palietus vėl buvo galima jausti šaltį. Termomertas rodė 35 su trupučiu, delsti negalėjom. Buvo diagnozuotas plaučių uždegimas. Margutė kas kart sujudėjusi imdavo dusti, jos temperatūra priklausė tik nuo šiltų pūslių šiltumo. Sunkiausia buvo išlaikyti ją šiltai ir tuo pat metu leisti kvėpuoti šviežiu oru. Pirmosios dienos buvo nerimastingos ir kupinos laukimo. Laimei, savanorė Simona galėjo įsipareigoti Mur prižiūrėti, keltis naktimis, kas porą valandų matuoti jos temperatūrą, vėl ir vėl šildyti pūsles. Ir jau po poros dienų Mur pradėjo rodyti savo nepasitenkinimą, jog ji turi gulėti ten kur jai liepiama, o ne ten, kur ji pageidauja, pradėjo pro truputėlį valgyti, galėjo jau lengviau kvėpuoti. Supratome, kad ji dėl savo gyvybės kovos ir tikrai neplanuoja pasiduoti. Liga pasitraukė, katytė vėl džiaugsminga, meili ir svarbiausia gali lengvai kvėpuoti. Dėka didelio savanorių prielankumo ir simpatijos ji priaugo svorio, gal net kiek per daug. Šiuo metu vienintelis likęs ženklas dėl mielosios Mur istorijos pradžios yra nušalęs ausies galiukas, kitų problemų dėl buvusio sušalimo nebėra. Pieno liaukų pakitimai sumažėjo iki minimumo katytei sveikstant ir stiprėjant. Atėjus laikui katytė bus sterilizuojama, kartu šalinsim ir pieno liaukų auglius, taip sutvarkydami ir šią problemą. Trispalvė tikra dama, labai tvarkinga ir turinti tvirtą nuomonę. Visą nepasitenkinimą puikiai moka išreikšti snukučio suraukimu, akių papūtimu ir ausų nulenkimu. Vaizdas ne tiek baugus kiek juokingas ir stebinantis pokyčiu - čia Mur pasitempusi ir išdidi, o po sekundės jau neįtikėtinai nepatenkinta ir įsižeidusi. Bet kad ir kaip ji būtų įsižeidusi niekada nepuola į kraštutinumus, niekada nerodo agresijos, nebando bėgti. Stiprioji katė nusipelno geresnio gyvenimo, tiek iškentėjus, po šitiek problemų turi nutikti ir kažkas gero. http://www.tautmilesgloba.lt/lt/animal/view/id/10966