Kas pasakė, kad šunys nemoka svajoti?
Kaip manai, ką mes veikiame visą dieną ir šaltą naktį čia vienumoje, nepažįstamoje vietoje, be mylimų žmonių, šiltų namų?.. Na taip, kartais būna labai skaudu ir sunkios šuniškos ašaros ritasi snukučiu. Jei nesi matęs šuns verkiant, gal ir nežinosi, kodėl toks reginys taip suspaudžia širdį, kad rodos tuoj tuoj ji plyš perpus. Mes juk neturime pasirinkimo. Jūs, žmonės nulemiate mūsų laimę arba nelaimę... Dėl to geros širdys ir verkia su mumis. Tik... tik noriu, kad kai ką žinotumėte – mums reikia jūsų meilės ir globos, jūsų rankų, mėtančių kamuoliuką, švelniai perbraukiančių nugarą, jūsų glėbio, kuriame vis taikomės įsirangyti ir visai nesvarbu kokio dydžio mes esame, visi jaučiamės jūsų mažyliais, kurie dievina buvimą šalia.
Svajoju, kad vieną dieną Tu neverksi, nesiskųsi neteisingu gyvenimu, bet giliau įkvėpsi ir padarysi jį teisingą. Pažiūrėk man į akis ir žinosi, ką turi daryti. Draugui atpažinti užtenka vieno žvilgsnio...

Brutas - 5 metų vokiečių aviganis, sargus, didelis, nukirmintas, paskiepintas, geras šuo.
Taip pat yra galimybė atvešti į Kauną.