Džerio istorija prasidėjo prieš 8 metus. Priglaudžiau jį iš gatvės. Spėju, tada jam galėjo būti 1 ar 2 metai. Šuneliui teko patirti iš šalčio, ir bado, visi žinom, kad gyvenimas gatvėje ne rožėmis klotas, bet jis liko draugiškas, ištikimas, sargus, labai atsidavęs savo šeimininkui.
Džeris gyveno bute, mylimas ir lepinamas, laimingiausias būna tada, kai gauna šiltai pasnausti po antklode, šeimininko pašonėje. Šnopuoja per miegus, savo šiltu kvapu kutendamas ausį. Nepaprastai mielas. Prieš man paimant jį iš gatvės, Džerį maitino viena moteris. Dar ir dabar, kai išėję į pasivaikščiojimą ją retsykiais sutinkam gatvėje, Džeris puola prie jos su tokiu džiaugsmu, vizgina uodegą kaip malūnas ir šokinėja, siekdamas palaižyti veidą, tarsi vakar būtų su ja išsiskyręs, nors praėjo jau aštuoneri metai.
Apetitu nesiskundžia. Nėra ypatingai judrus. Niekada nesiskirčiau su juo, jei ne susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės. Visiškai banalios – tenka išvažiuoti uždarbiauti į užsienį. Su savimi vežtis nėra galimybės, deja.
Šeimininko telefonas 8 623 28970