Christine Gran, Kekšės vaikas X
Leidimo metai: 2006
Būklė: Puiki

Leidykla: Mūsų knyga
Puslapių skaičius: 282
„Seksas yra visus jaudinanti tema. Seksas didina tiražus. Tai bendras mūsų patirties, baimės ir troškimų paketas“, - rašoma romano pradžioje.

Vokiečių rašytoja Christine Grän pati naudojasi nurodytomis taisyklėmis. Pagrindinė romano herojė žurnalistė Merė greitai ir plėšriai daro karjerą, nesibodėdama naudotis apatine kūno dalimi: ji ne kopia karjeros laiptais, o eina per naudingų vyrų lovas. Miegodama su vyriausiuoju redaktorium taikosi į jo kėdę. Bendradarbės Merę vadina redakcijos kekšyte.

O Merė? Ne, jokių graudenimų „Aš ne kekšė!“. Ji siekia tikslo. Ji savim didžiuojasi. Kaip išteisinantis saugiklis Merės sąmonėje veikia iš froidistinio mokymo perimtas gūžtelėjimas pečiais: „Nes mano vaikystė!“.

Mat Merė yra kekšės, prostitutės, vaikas. Merės atsiradimą lėmė situacija kaip iš anekdoto apie indėniuką, kurio vardas Plyšęs Prezervatyvas. Mergytė augo tarp viešnamio prostitučių ir jų klientų (Grän gausiai ir detaliai aprašinėja viešnamio buitį). Alkoholikė motina. Prastas rajonas. Anksti prarasta nekaltybė. Abortas paauglystėje. Ar galima kaltinti Merę, kad jos moralė tapo panaši į rėtį?

Bet mergina pradėjo stropiai mokytis, su pagyrimu baigė mokyklą ir įstojo mokytis žurnalistikos. Ji protinga ir neturi skrupulų.

Reikia pasakyti, jog aš sergu už bloguosius personažus. Mat jie pasmerkti: arba atsivers, arba pražus. Merės laukia pralaimėjimas. Rašytoja mums pasiūlo meilės trikampį: Merė, svajoklis Leonas ir jo žmonelė Ana.

Aktorė Ana – Merės antipodas. „Aš tiksliai žinau, kas esu. Motina, žmona, aktorė“, - sako Ana. Paskaičiuokime: 2/3 Anos – į šeimą. Karjerą nustūmė vyras ir vaikas.

Gražuolis Leonas – pilotas, vyrukas, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme atitrūkęs nuo žemės. Save noriai lygina su Mažuoju Princu. Žmonikė jam kiek pabodusi; Leonui net atrodo, kad Anos dėmesį iš jo vagia sūnus. Čia pasipainioja plėšrūnė Merė, kuriai niekaip nepritaikysi „Kinder, Küche, Kirche“.

Istorija įsisiūbuoja. Gražios pabaigos nesitikėkite. Bus kraujo.

Grän, pritaikiusi kone universalų meilės trikampio modelį, nuolat dirgina ir kitu, jau minėtu, jauku – visur, kur įmanoma, kaišioja seksą. Anos teatre repetuojama išprievartavimo scena. Leoną jaunystėje išprievartavo draugas. Ir taip toliau.

Beje, pavadinimas „Kekšės vaikas“ turi ir sufilosofintą reikšmę, išsakomą alkoholiko žurnalisto Ekharto lūpomis: „Mes visi esame kekšių vaikai. Esame nuperkami per savo norus ir troškimus, turinčius vieną tikslą – būti mylimiems“.

Kekšės vaikas – puikiai suręsta knyga. Grän išmano savo amatą. Taip, ji mėto jaukus, taip, gelmės knygoje gal tik iki pakinklių. Bet kas čia blogo? Produktas kokybiškas. Laisvalaikio skaitalas žmogui, kuris krutina smegenis.